Intro(dukcija) apie keistus klausimus :)

Man labai patinka vaikų dar neužtildytas noras klausti savo "Kas čia? Kodėl taip? ". Visi stebisi , kokie tie maži vaikai kūrybingi , kokie originalūs, kokios įdomios ir keistai žavios jų mintys.
Na, o aš stebiuosiu, kad visa tai einant laikui dingsta.

Kažkaip neapleidžia jausmas, kad žmonės(tautiečiai) susitraumuoja mokykloj ar šiaip pakeliui į suaugusius ir bijo reikšti nuomonę, kuri nesutampa su normaliąja dauguma bei klausti keistų klausimų, dievaži - KĄ GI KITI PAGALVOS.
Dar menu kaip mokykloj kai klausdavau eilinį "keistą" klausimą, mokytojai ignoruodavo, sutrikdavo arba pajuokdavo. Erzina, kai tave nori pastatyti į lentyną , kur visi mąsto šabloniškai :) Robotukų armija. Skambiai šnekant kai žmonės apriboja savo laisvę kalbėti tai ką galvoja ir kaip galvoja, mūsų kūrybinis potencialas žlunga. Kaip čia paprasčiau... daromės labai normalūs. Per daug normalūs. Pilki :)

Sukūriau blog'ą kaip erdvę savo pamąstymams visiškai betkokiom temom :) Pažiūrėsim laikui bėgant.
Bandysiu žaisti tokį žaidimą - "užduok klausimą , rask atsakymą", tikiuos nepabos greit :))