The Take Away Band ir intymūs koncertai

Kaip daugelis žino, išvariau mainų į Daniją , Aarhus miestą studijuoti muzikos. Sugalvojom su vietine chebryte sukurti (laikiną) akustinį band'ą, kurį galima užsirezervuoti-išsikviesti pas save į namus ar bet kur kitur :)
Patirtis kai 6 žmonės groja dviems, kokį jaukų šeštadienio vakarą nepažįstamoj virtuvėj yra neeilinė :)  






Čia mūsų promo klipukas, su daina "Throw no stones" , kurią parašiau Danijoj :



Nuotraukų ir video iš intymių koncertų galima rasti čia:
http://www.facebook.com/takeawayband



Fainiausia visame eksperimente buvo atrasti ryšį tarp koncertuojančio ir klausančio, nes jausmas kai groji intymiai, kad ir pvz. draugams yra labai intensyvus, negu palyginus grojimą klube, kur vieniems turi "įrodyti", kad parodysi "kažką verto klausyti", kiti šiaip atsijungę nuo veiksmo ar jaučiasi  "atsiklausę" muzikos. Gera kai tavęs klauso 100% :) Tuomet girdisi kiekvienas krepštelėjimas ir tai įgyja savo prasmę, abi pusės išgirsta šimtus dalykų , kurių negirdėjai iki tol.
---
Buvo apie ką pakontempliuot po koncertų...Svarbiausias momentas muzikoj ar kituose menuose, kai užsimezga betarpiškas ryšys tarp sakančio ir klausančio. Pradėjau galvoti, kad svarbiausią vaidmenį sukuriant tą ryšį turi ne pati muzika kaip tokia. Teatre, šokyje, gyvenime būna tam tikri ypatingi momentai, kai visi klausantys suklūsta, o vaidinantys/"sakantys" pasirodo kaip niekada įtaigūs. Tada abi pusės jaučia , kad vyksta/įvyko kažkas ypatingo. Taip įvyksta tik kai užsimezga intymus ir netrukdomas ryšys. Muzika yra ne vienintelė forma atrasti įprasminančius momentus tarp žmonių. Kartais tą patį efektą turi tyla :)
Nežinau kaip jūs, bet aš tikiu, kad kiekvienąkart kai klausom koncertų nesąmoningai tikimės sulaukti tų ypatingų momentų, kuriuos galima apibūdint "dabar jaučiu, kad gyvenu". Momentai kai jautiesi visiškai suprastas, ar visiškai pritari tam kas dainuojama, kai sustojęs laiko pojūtis ir negalvoji, kokie darbai laukia rytoj. Taip vadinamasis "čia ir dabar" :) 
Greičiausiai norint to pasiekti reikia visiško susiklausymo + ? ...
---
Dar laukia post'as iš mano koncerto su Take Away Band, kur grojom dauguma mano kurtus gabalus.

Intro(dukcija) apie keistus klausimus :)

Man labai patinka vaikų dar neužtildytas noras klausti savo "Kas čia? Kodėl taip? ". Visi stebisi , kokie tie maži vaikai kūrybingi , kokie originalūs, kokios įdomios ir keistai žavios jų mintys.
Na, o aš stebiuosiu, kad visa tai einant laikui dingsta.

Kažkaip neapleidžia jausmas, kad žmonės(tautiečiai) susitraumuoja mokykloj ar šiaip pakeliui į suaugusius ir bijo reikšti nuomonę, kuri nesutampa su normaliąja dauguma bei klausti keistų klausimų, dievaži - KĄ GI KITI PAGALVOS.
Dar menu kaip mokykloj kai klausdavau eilinį "keistą" klausimą, mokytojai ignoruodavo, sutrikdavo arba pajuokdavo. Erzina, kai tave nori pastatyti į lentyną , kur visi mąsto šabloniškai :) Robotukų armija. Skambiai šnekant kai žmonės apriboja savo laisvę kalbėti tai ką galvoja ir kaip galvoja, mūsų kūrybinis potencialas žlunga. Kaip čia paprasčiau... daromės labai normalūs. Per daug normalūs. Pilki :)

Sukūriau blog'ą kaip erdvę savo pamąstymams visiškai betkokiom temom :) Pažiūrėsim laikui bėgant.
Bandysiu žaisti tokį žaidimą - "užduok klausimą , rask atsakymą", tikiuos nepabos greit :))